Specialistai atkreipia dėmesį: pastaruoju metu labai padaugėjo sergančių įvairiomis odos ligomis. Kodėl taip yra, kas jas lemia? Kaip padėti odai?
Žmogaus oda atlieka daug funkcijų. Saugo organizmą nuo išorinės aplinkos, dalyvauja svarbiausiuose medžiagų apykaitos procesuose, reguliuoja kūno temperatūrą. Džiugu, jei oda yra skaisti, lygi, vientisos spalvos, švelni arba, kitaip tariant, sveika. Kas kita, jei ji plonytė, sausa, šiurkšti, greitai paraustanti, linkusi šerpetoti, pleiskanoti ar skilinėti, alergiška, jei šią niežti.Tai – sergančios odos požymiai.
Jaunėja sergančiųjų amžius
Kaip pranešime žiniasklaidai teigia dermatovenerologijos gydytoja rezidentė, projekto „Odos akademija“ koordinatorė Iveta Gylienė, Lietuvoje sergamumas odos ligomis, kaip ir kitose šalyse, yra augantis.
„Tikslius skaičius pasakyti sunku, nes neturime odos ligų registro, tačiau atsižvelgiant į pasaulinius duomenis ir tendencijas skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, atopinis dermatitas gali varginti net iki 10–20 proc. vaikų, daliai jų liga išlieka ir suaugus. Žvyneline serga maždaug 2–4 proc. populiacijos, o aknės bėrimai vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu pasireiškia net iki 98 proc. žmonių“, – pasakoja gydytoja.
Skaičiuojama, kad kasmetis sergamumo melanoma didėjimas siekia net iki 6–8 proc.
I.Gylienė atkreipia dėmesį, kad vis jaunėja sergančių odos vėžiu amžius. Tam įtakos turi sukurtas įdegusio kūno kultas – vis dar neįvertinama saulės keliama grėsmė.
„Žmonės leidžia laiką saulėje be apsauginių priemonių, ne tik žiemą, bet net ir vasarą kulniuoja į soliariumus. Dėl šių priežasčių skaičiuojama, kad kasmetis sergamumo melanoma didėjimas siekia net iki 6–8 proc., – teigia gydytoja. – Aktyviai siekiama sumažinti šiuos skaičius organizuojant įvairias odos vėžio prevencijos akcijas, daug kalbama apie apsaugą nuo saulės spaudoje ir socialiniuose tinkluose. Tačiau tam, matyt, reikia daugiau laiko, kad žmonių įpročiai pradėtų keistis.
Naujausių šaltinių duomenimis, tokios šalys kaip Australija jau stebi pirmuosius prevencinės veiklos rezultatus: pasikeitęs žmonių požiūris į apsaugą nuo saulės, aktyvesnis specialių priemonių naudojimas pagaliau lėmė tai, kad jaunų žmonių tikimybė susirgti piktybiniais odos susirgimais šioje šalyje mažėja.“
Kaltas stresas?
Į klausimą, kokios priežastys lemia augantį sergamumą odos ligomis, gydytoja atsako, kad reikšmingą įtaką odai tiek iš išorės, tiek iš vidaus daro daugybė įvairių veiksnių: tai ir greitas gyvenimo tempas, ir įtampa, ir specifinės aplinkos sąlygos (cheminės medžiagos ar kiti alergenai), mityba.
„Nemažą dalį tikimybės susirgti tam tikra lėtine odos liga, kaip, pavyzdžiui, žvynelinė, mes atsinešame su savimi genetiškai, tačiau būdami esant specifinėms aplinkos sąlygoms, veikiami tam tikro veiksnių derinio, mes arba slopiname šią riziką ligai pasireikšti, arba ją kaip tik išprovokuojame“, – paaiškina pašnekovė.
Anot jos, labai daug įtakos odos ligoms atsirasti turi žmonių patiriamas stresas. „Ne tik gydytojai, bet ir patys pacientai pastebi, kad įvairūs bėrimai paūmėja po sudėtingų, daug emocinės įtampos sukeliančių išgyvenimų, patiriant daug streso darbe, neturint tinkamo poilsio, miego režimo.
Šiuo metu daug dėmesio skiriama ir mitybos įtakos odos būklei tyrimams: pastebima, kad nesubalansuota mityba, žalingi įpročiai skatina odos senėjimą, prastėja odos barjerinė funkcija, oda tampa pažeidžiama ne tik lėtinių ligų, bet formuojasi palanki terpė ir pačioms paprasčiausioms infekcijoms vystytis“, – pasakoja I.Gylienė.
Kaip sau padėti?
„Tiek odos problemų turinčiam, tiek neturinčiam žmogui pagrindinė rekomendacija būtų mylėti save: atsisakyti žalingų įpročių (tiek rūkymas, tiek alkoholis daro įtaką odos būklei), riboti buvimą saulėje, maitintis sveiku subalansuotu maistu, pakankamai miegoti ir stengtis palaikyti harmoningą socialinį gyvenimą.
Atsisakyti žalingų įpročių, riboti buvimą saulėje, maitintis sveiku subalansuotu maistu, pakankamai miegoti. O kalbant apie odos ligomis sergančius asmenis, universalaus atsakymo nėra, nes ligų mechanizmai yra skirtingi ir odos poreikis specifinėms priemonėms ar priežiūros aspektams taip pat gali skirtis.
Pavyzdžiui, kas reikalinga sausą odą turinčiam, atopinio dermatito varginamam žmogui, gali visiškai netikti aknę turinčiam pacientui ir net pabloginti jo odos būklę. Dėl to, jei žmogus nežino, kaip jam elgtis, geriau eiti ir ieškoti specialisto pagalbos, o ne rinkti informaciją iš nuogirdų ar kaimynės“, – pataria gydytoja.