Pacientai gerokai rečiau per pandemiją lankosi pas gydytojus ir priežasčių tam yra daug. Pirma – visuomenėje tvyro baimė, kad gydymo įstaigoje pacientas užsikrės koronavirusu. Dėl to paties baiminamasi pas gydytoją keliauti viešuoju transportu. O jei gyvenate Panevėžyje, bet jums reikia nuvykti konsultacijos ar procedūros į Vilnių ir jūs neturite automobilio ar artimojo, kuris jus pavėžėtų?
Daug tokių pacientų verčiau lieka namie, nei kreipiasi net ir būtinosios pagalbos. Tai matydama Sergančių tinklainės ligomis asociacija griebėsi už galvos – nevykdami pas gydytojus jų pacientai tiesiog apaks.
Siekiant padėti nuo gydytojų atkirstiems akių tinklainės ligomis sergantiems pacientams sprendimų suskubta ieškoti dar per pirmą karantino bangą. LRT RADIJO laidai „Sveikata“ Sergančių tinklainės ligomis asociacijos prezidente Simona Ivaškevičienė sakė, kad nesiimant jokių priemonių dalis pacientų tiesiog apaktų, dėl to asociacija nusprendė jiems padengti socialinio taksi išlaidas.
„Sergantieji tinklainės ligomis tapo situacijos įkaitais, kadangi turi vykti nuolatiniam patikrinimui ir akių gydymui. Yra specialios injekcijos į akis, kurios turi būti leidžiamos konkrečiai nustatytu grafiku. Jeigu tai yra pirmosios injekcijos, jos turi būti atliekamos kartą per mėnesį tris mėnesius iš eilės. Bet tuo metu buvo labai apribotas susisiekimas tarp miestų, visuomenė buvo didelėje nežinioje – kaip elgtis, ką daryti, kas leidžiama ir kas ne. Mūsų asociacija, kalbėdama su gydytojais ir pacientais, pamatė vieną didelį trūkumą be visų jau išvardintų, kad pacientai negali nuvykti pas gydytojus ir tokiu būdu yra prarandamos galimybės tinkamai gydyti akių tinklainės ligas. Prasto gydymo pasekmė – prarastas regėjimas. Daug pacientų net atsisako vykti pas gydytojus dėl to, kad bijo užsikrėsti koronavirusu, jiems geriau apakti, negu keliauti ir rizikuoti“, – LRT RADIJo laidai „Sveikata“ sakė S. Ivaškevičienė.
Socialinio taksi paslaugą teikia Nacionalinis socialinės integracijos institutas. Tai – tarsi įprastas taksi, tačiau paslaugą teikia pigiau, o akių tinklainės ligomis sergantiems ši paslauga apskritai nemokama. Socialinis taksi ne tik nuveža pacientą pas gydytoją, bet ir palydi iki specialisto kabineto durų, palaukia, kol bus baigta procedūra ir parveža pacientą namo.
„Visapusiškas asistavimas pacientui – nuo kelionės pradžios iki pabaigos, pagal to žmogaus poreikius“, – tikino S. Ivaškevičienė.– „Pacientai, kurie važiuoja gydytis akių tinklainės ligų, už taksi paslaugą nemoka, nes mes esame sutarę su socialiniu taksi, kad už jų susisiekimą mes sumokame iš asociacijos lėšų“.
Paslauga gali naudotis visi sergantys akių tinklainės ligomis, net ir tie, kurie nepriklauso Sergančiųjų tinklainės ligomis asociacijai. Norintys pasinaudoti socialinio taksi paslauga pirmiausia turėtų apie tai pranešti telefonu 867226222. Iš čia asmuo bus nukreipiamas telefonu, kur galės tiesiogiai užsisakyti pavėžėjimo paslaugą. Daugiau informacijos taip pat galima rasti ir svetainėje www.tinklaine.lt.
S. Ivaškevičienė atkreipė dėmesį, kad norintys užsisakyti socialinį taksineturėtų laukti paskutinės minutės. Kuo anksčiau dėl paslaugos poreikio susisiekiama, tuo didesnė tikimybė, kad reikiamą dieną automobilis bus laisvas. Patartina kreiptis bent likus savaitei iki vizito pas gydytoją.
Tiesa, paslauga šiandien prieinama tik daliai Lietuvos gyventojų. Socialiniu taksi gali naudotis gyvenantys rytinėje Lietuvos dalyje: Vilniuje ir Vilniaus rajone, Panevėžio, Ukmergės, Utenos, Visagino, Zarasų rajonuose.
„Mūsų svetainėje yra nurodyta, kuriuos miestus ir rajonus socialinis taksi aptarnauja. Čia yra skausmas mums, kadangi norėtume, kad visoje Lietuvoje žmonės turėtų vienodas galimybes, tačiau šiuo metu to padaryti neįmanoma dėl apribojimų. Tuose miestuose nėra vairuotojų, nėra išplėtota paslauga“, – sakė Sergančiųjų tinklainės ligomis asociacijos prezidentė.
Anot pašnekovės, asociacija pastebi, kad ši iniciatyva davė teigiamą postūmį, nes kelionė pas gydytoją per pandemiją atokiau gyvenantiems tapo saugesnė. Visgi vyresnio amžiaus žmonės dėl paslaugos dažnai kreipiasi itin nedrąsiai.
„Kadangi pas mus sergantieji dažniausiai yra 60-ies metų ir vyresni, jie labai nenori likti skoloje – toks kuklumas žmonių. Buvo moteris, kuri skambino iš Panevėžio, (…) kalbėjo, kad ji nenori per brangiai kainuoti asociacijai. Aš įkalbinėjau, kad ji pasinaudotų šia paslauga, nes tai yra labai patogus būdas, kaip taksi nuo Panevėžio iki Vilniaus ir atgal, negaištant laiko ir nekontaktuojant su kitais žmonėmis“, – pasakojo S. Ivaškevičienė.
