Pacientams, kurie serga kai kuriomis tinklainės ligomis, gydytojai nustato griežtą gydymo režimą. Jei ligoniai jo nepaiso ir laiku neatvyksta pas specialistus į gydymo procedūras, gali išsivystyti komplikacijos, kurių padarinys – apakimas.
Sutrinka rega
Yra keletas tinklainės ligų, kuriomis sergant galima apakti.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akių ligų centro gydytoja oftalmologė Regina Liutvinaitė-Švilpienė teigia, kad vienos dažniausių – diabetinė retinopatija ir su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija.
Diabetinė retinopatija – tai viena iš akis pažeidžiančių cukrinio diabeto komplikacijų, mat padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje pažeidžia smulkiųjų kraujagyslių, kurios maitina tinklainę, sieneles.
Kita liga – geltonosios dėmės degeneracija, kai dėl amžiaus atsiranda pakitimų tinklainės centre, iš kurio į smegenis perduodamas signalas, kaip mes suvokiame vaizdą.
Ne rečiau kaip kartą per metus
Gydytoja pabrėžia, jog maždaug pusė sergančiųjų cukriniu diabetu nežino, kad serga, ir nesigydo, kol liga nepažeidžia akių, o tada kreipiasi į akių ligų gydytojus.
„Kartais pokyčius matome net ne pradinių stadijų, o gerokai progresavusius“, – aiškina R. Liutvinaitė-Švilpienė.
Tai rodo, kad žmonės, kurie kartą per metus turėtų pasitikrinti sveikatą ir atlikti paprasčiausius kraujo tyrimus, dešimtis metų nesikreipia į gydytojus, kol sulaukia komplikacijų.
Panašiai yra ir su geltonosios dėmės degeneracija – neretai manoma, kad suprastėjusi vyresnio amžiaus žmogaus rega – normalu.
„Pacientai, kuriems nustatomas 2 tipo cukrinis diabetas, turi būti iš karto siunčiami ir pas akių ligų gydytoją, kad jis apžiūrėtų ir įvertintų akių dugną“, – sako R. Liutvinaitė-Švilpienė.
Jeigu akių dugno pokyčių dar nėra ar jie maži, toks žmogus pas oftalmologą turi lankytis kartą per metus, tačiau jei diabetinė retinopatija progresavusi, tuomet pas akių gydytoją reikia lankytis daug dažniau. Deja, ne visi žmonės laiku ateina pas gydytojus ir netgi laikosi jiems sudaryto vizitų grafiko.
Taip pat kiekvienam vyresnio amžiaus žmogui kartą per metus turėtų būti patikrinamas akių dugnas dėl su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneracijos, kuri yra dviejų rūšių – sausoji ir šlapioji. Pastaroji – pavojingesnė.
„Liga neišgydoma, bet šlapiąją formą galima valdyti. Kuo greičiau ji aptinkama ir suteikiama pagalba, kuo tiksliau pacientas laikosi gydytojo sudaryto režimo, tuo geresni rezultatai“, – teigia R. Liutvinaitė-Švilpienė.
Svarbu laikytis gydymo režimo
Dabar pasaulyje tinklainės ligos – diabetinė retinopatija, geltonosios dėmės degeneracija bei centrinės tinklainės venos ir venos šakos trombozė su geltonosios dėmės paburkimu – gydomos tais pačiais vaistais – kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus inhibitorių injekcijomis į stiklakūnį. Šie vaistai blokuoja kraujagysles, dėl kurių atsiranda geltonosios dėmės paburkimas.
Vaistų leidimo į stiklakūnį grafikas nustatomas individualiai kiekvienam žmogui.
Intensyvus gydymas sergantiesiems geltonosios dėmės degeneracija tęsiamas tol, kol paburkimas atslūgsta, tačiau ligonis toliau stebimas, kad būtų galima pamatyti, kada liga atsinaujina, ir laiku suteikti pagalbą.
Nepraleisti suplanuotų vizitų pas akių gydytoją, laikytis suplanuoto gydymo režimo – tai pagrindinis kelias į gydymo sėkmę.
„Kiekvienas praleistas vizitas gali lemti akių būklės pablogėjimą“, – teigia specialistė.
Kartais pacientai vizitą praleidžia dėl svarbių priežasčių, tuomet gydytojai suderina kitą laiką jiems atvykti. Tačiau tarp kitų suplanuotų įterpti dar vieną vizitą reiškia, kad kažkuriam kitam pacientui bus skirta mažiau laiko.
Pandemija – ne priežastis
Kartais žmonės bijo lankytis pas gydytojus dėl COVID-19 infekcijos pandemijos. Gydytoja teigia, kad taip elgtis nereikėtų: „Nepraleisti paskirtų vizitų – tai vienas iš esminių gydymo sėkmės momentų.“
Dėl to tęstinio gydymo tinklainės ligos, tokios kaip geltonosios dėmės degeneracija su paburkimu, diabetinė retinopatija, centrinės tinklainės venos ir venos šakos trombozė su geltonosios dėmės paburkimu, buvo įrašytos į ligų, dėl kurių vizitai karantino metu pas gydytojus nėra stabdomi, sąrašą.
R. Liutvinaitė-Švilpienė tvirtina, kad ligoninės laikosi griežtų saugumo reikalavimų – jos pertvarkė darbą taip, kad pacientai turėtų kuo mažiau kontaktų: jie turi atvykti tam tikru laiku, formuojamos mažesnės grupės, kartais netgi praleidžiamos tam tikros procedūros, pavyzdžiui, regos tikrinimas, kad pacientas kuo trumpiau užtruktų gydymo įstaigoje, prašoma, kad atvyktų vienas, o, jeigu reikia palydos, kad jį lydėtų vienas žmogus.
Sergančiųjų tinklainės ligomis asociacija tinklainės ligomis sergantiems žmonėms, kuriems būtina skubi ar neatidėliotina pagalba, padeda patekti pas gydytojus, apmokėdama „Socialinio taksi“ paslaugas.
Socialinio taksi vairuotojai ne tik veža negalią turinčius žmones, bet ir padeda jiems išeiti iš namų, įlipti į automobilį, nuneša daiktus. Šių automobilių vairuotojai yra apmokyti teikti pagalbą neįgaliems žmonėms. Todėl naudodamiesi socialinio taksi paslaugomis neįgalieji gali išsiversti be artimųjų pagalbos.
Socialinio taksi paslaugą galima užsisakyti suderinus su tinklainės ligomis sergančiųjų asociacija el. p. tinklainesligos@gmail.com arba telefonu +370 672 26 222. Skambinti darbo dienomis 9–18 val. Daugiau informacijos https://tinklaine.lt/.
