Vienintelis būdas vyrams anksti nustatyti prostatos vėžį – bent kartą per dvejus metus atlikti prostatos specifinio antigeno testą, nes specifinių ligos simptomų, kurie leistų įtarti šį vėžį, nėra.
Nustatė netikėtai
Vytautas buvo 53-ejų, kai jam nustatė onkologinę ligą.
„Pirmą kartą pasitikrinau PSA, ir surado vėžį“, – sako vyras.
Vytautas buvo nusiųstas pas onkologus ir operuotas. Kelias savaites po to vyras jautėsi nekaip – vis paskaudėdavo, tačiau paskui praėjo. Dabar, praėjus septyneriems metams, Vytautas ligą būtų beveik užmiršęs, tačiau kasmet turi pasitikrinti sveikatą.
„Džiaugiuosi, kad gydytojai vėžį surado anksti, dabar galiu gyventi ir džiaugtis. Visiems savo draugams sakau: eikite, tikrinkitės, nes kitaip nebus – vis tiek turėsite nueiti pas gydytojus. Tik geriau anksčiau nei vėliau“, – tikina Vytautas.
Ankstyvų simptomų nėra
Lietuvoje veikia priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Pagal šią programą rizikos grupės vyrams – nuo 50 iki 69 metų, o tiems, kurių šeimos nariai sirgo prostatos vėžiu, – nuo 45-erių – bent kartą per dvejus metus turi būti atliktas PSA tyrimas.
Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus gydytojas urologas dr. Marius Kinčius teigia, kad ši programa padeda vyrams anksti nustatyti prostatos vėžį, nes specifinių simptomų, kurie leistų įtarti vėžį, nėra – paprastai vyrai nieko blogo nejaučia.
„Kol nepatikrinamas prostatos specifinio antigeno kiekis, ligos dažniausiai įtarti negalima“, – sako gydytojas. Pastaruoju metu atsiranda tarptautinių rekomendacijų sulaukusiems 40-ties vyrams savarankiškai atlikti PSA tyrimą. Tai leidžia prognozuoti prostatos vėžio
tikimybę ateityje.
Atlikti PSA tyrimą pagal priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą siunčia šeimos gydytojas. Jeigu tyrimas parodo, kad prostatos specifinio antigeno kiekis yra padidėjęs, vyras siunčiamas pas urologą. Šis gydytojas atlieka papildomus tyrimus – prostatos apčiuopą, echoskopiją, neretai ir magnetinio rezonanso tyrimą. Apibendrinęs tyrimų rezultatus, urologas įvertina prostatos vėžio riziką ir nusprendžia, ar būtina prostatos biopsija.
Kaip vėžys gydomas?
Dr. M. Kinčius teigia, kad, nustačius lokalų labai mažos ar mažos rizikos priešinės liaukos vėžį, vyrams dažniausiai rekomenduojama aktyvios stebėsenos taktika. Tuomet 3–6 mėnesių intervalais atliekamas PSA tyrimas ir tik nustačius ligos progresavimą inicijuojamas radikalus gydymas.
Jei rizika yra vidutinė arba didelė, o numatoma paciento gyvenimo trukmė yra daugiau nei 10 metų, taikomas radikalus gydymas – operacija arba spindulinė terapija. Gydymo metodą pasirenka pats pacientas, žinoma, prieš tai jam suteikiama visa informacija apie kiekvieno jų niuansus bei galimą šalutinį poveikį. Nustačius išplitusią ligą, gydymas pradedamas nuo hormonoterapijos, tačiau, atsižvelgiant į ligos išplitimo mastą, gali būti papildomai siūloma skirti chemoterapiją, naujos kartos antiandrogenus ar net lokaliai gydyti priešinės liaukos vėžį spinduline terapija.
Jei liga atsinaujino
Ar liga atsinaujino, parodo PSA tyrimas, nes specifinių atsinaujinusios ligos simptomų nėra. Dėl šios priežasties visi vyrai po pirminio prostatos vėžio gydymo dispanserizuojami. Jiems nurodytu laiku reikia lankytis pas urologą ir atlikti PSA tyrimus. Atsiradę skausmai paprastai rodo, kad liga gali būti jau išplitusi, tuomet jau prireikia radiologinių tyrimų, tokių kaip kaulų scintigrafija, viso kūno kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas, kuriais nustatomas ligos atsinaujinimo mastas. Atsižvelgiant į radinius, gali būti skiriamas antras radikalus gydymas ar pradedamas sisteminis gydymas.
Pandemija – ne priežastis nesitikrinti
Atlikti PSA tyrimus vyrus turi siųsti šeimos gydytojai, tyrimai atliekami poliklinikos laboratorijoje. Tokį tyrimą reikia atlikti bent kartą per dvejus metus, šiuo karantino laikotarpiu tai gali būti atlikta ir po nuotolinės konsultacijos
Per COVID-19 pandemiją Nacionaliniame vėžio institute griežtai laikomasi karantino tvarkos, pacientų srautai sutvarkyti taip, kad atvykę pacientai nesibūriuotų prie gydytojo specialisto kabineto, saugiai gautų reikiamą konsultaciją ar būtų atlikti reikalingi tyrimai.
„Visas personalas yra paskiepytas, jau paskiepyti ir anksčiau sirgę onkologiniai pacientai. Tad užsikrėsti COVID-19 virusine infekcija pas mus tikimybė labai maža“, – sako dr. M. Kinčius.
Gydytojas pabrėžia, kad negalėsime visą laiką gyventi pandemijos sąlygomis, teks prisitaikyti, ir COVID-19 taps tokia pat infekcija kaip sezoninis gripas: „Juk dėl jo nestabdome gyvenimo, – teigia gydytojas. – Jeigu lankotės parduotuvėse nusipirkti maisto, tad kodėl neapsilankius pas gydytoją pasitikrinti sveikatos?“
Deja, pernai dėl visuomenės skatinimo mažinti kontaktus profilaktinė prostatos vėžio patikros programa vyko vangiau, o tai, deja, atsilieps žmonių sveikatai. Gydytojas sako pastebėjęs, kad pernai NVI buvo mažiau atlikta prostatos biopsijų, vadinasi, yra vyrų, kurie nežino, kad serga. Jeigu liga bus užleista, jos išgydyti nebebus galima.
Straipsnis publikuotas „SAVAITĖ” 2021 m. balandžio mėn.
