Paveldimumas, maistas, pavyzdžiui, aštrūs, karšti patiekalai, alkoholis, taip pat vaistai gali paveikti prakaito išsiskyrimą, kartais net sukelti pernelyg didelį prakaitavimą – hiperhidrozę. Nuo hiperhidrozės tikrai nemirsite, tačiau ji kelia daug nepatogumų.
Hiperhidrozė gali būti ir ligos požymis. Jei gausiai prakaituojant pakyla kūno temperatūra, mažėja svoris, skauda krūtinę, kankina dusulys ar greitas širdies plakimas, reikėtų suskubti kreiptis į gydytoją. Daugiau prakaituojama ir esant menopauzei. Hiperhidrozė dažniausiai prasideda jaunystėje ir, jeigu negydysite, tęsis visą gyvenimą.
Paprastai nedirbdamas žmogus per parą vėsioje aplinkoje išprakaituoja iki 500 ml prakaito. Tačiau medicinos istorijoje yra fiksuota atvejų, kai žmogus per parą išskyrė net 10 litrų prakaito.
„Prakaitas yra atsakas į intensyvų fizinį krūvį, šilumą ar emocinį stresą“, – sako „Clinicus Klaipėda“ gydytoja dermatovenerologė Agnė Bagdonė, pranešime spaudai besidalinanti patarimais, kaip galima sumažinti prakaitavimą.
Prakaituodamas organizmas reguliuoja vidaus temperatūrą – per odoje esančias liaukas su išsiskiriančiu prakaitu ne tik pašalinamas šilumos perteklius, bet ir dalis medžiagų apykaitos produktų.
Kiekvienas žmogus prakaituoja skirtingai, prakaito gausa priklauso nuo prakaito liaukų kiekio ir aktyvumo. Moterys turi daugiau prakaito liaukų, tačiau vyrų liaukos yra gerokai aktyvesnės, todėl jie prakaituoja gausiau.
Prakaito liaukų yra visame žmogaus kūne, išskyrus išorinius lyties organus, lūpas ir išorinius ausies paviršius. Jos veikia ne visos iš karto. Kai karšta, pirmiausia prakaituoti ima kakta, veidas, vėliau – likusios kūno dalys, galiausiai – delnai ir padai. Kadangi prakaitavimą reguliuoja simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos, todėl, esant nervinei įtampai, ima prakaituoti delnai ir padai.
Beje, prakaitas neturi kvapo. Kai jis pasiekia odos paviršių, ima sąveikauti su ten esančiomis bakterijomis, jos ir skleidžia kvapą. Taigi, nemalonus kvapas rodo, kad žmogus per retai prausiasi, nenaudoja dezodorantų ar antiperspirantų.
Dermatovenerologė A. Bagdonė sako, jog normalu, jei prakaituojate, kai šilta, sportuojate, karščiuojate ar esate susinervinę, supykę, sudirgę arba išsigandę. Tačiau nenormalu, jei prakaitas skiriasi ilsintis, kai nuolat reikia sausinti rankas, kai, esant normaliai lauko temperatūrai, iš pažastų, per nugarą ar smilkinius teka prakaitas.
„Dėl gausaus prakaitavimo oda gali tapti balta ir minkšta, tuomet didėja galimybė užsikrėsti bakterine ar grybeline infekcija“, – pastebi gydytoja.
Norėdami sumažinti prakaitavimą ir jo kvapą, pirmiausia, turėtumėte praustis po dušu bent du kartus per dieną. Dėvėkite nevaržančius judesių natūralaus pluošto drabužius ir avalynę. Reguliariai šalinkite pažastų plaukelius, gerkite pakankamai mineralinio vandens, valgykite daugiau žuvies, daržovių bei vaisių ir venkite alkoholio bei gėrimų su kofeinu, riebaus, aštraus maisto.
Jei gausus prakaitavimas tebevargina, jei jaučiate diskomfortą dėl nuolatos šlapiuojančių pažastų, yra įvairių prakaitavimo gydymo būdų. Vienas iš jų – botulino injekcijos.
„Tai paprastas, efektyvus ir modernus būdas prakaitavimui stabdyti, – teigia gydytoja A. Bagdonė. – Botulino toksinas yra Clostridium botulinum bakterijų baltymas. Maži jo kiekiai suleidžiami į problemines vietas. Įrodyta, kad šios injekcijos reikšmingai sumažina prakaito išsiskyrimą.“
Botulino toksino dozė priklauso nuo prakaitavimo gausumo ir prakaitavimo zonos dydžio, o procedūra užtrunka apie pusvalandį. Ji neskausminga. Paprastai gydymas pradeda veikti 3–4 parą, ir poveikis išlieka apytikriai 48 savaites. Vėliau procedūrą rekomenduojama kartoti.
„Labai svarbu, kad pakartotinis gydymas nebūtų dažnesnis, nei rekomenduojama, t.y. kas tris mėnesius. Injekcijas turėtų atlikti tik gydytojas specialistas“, – tvirtina gydytoja.
Gydytoja teigia, jog nereikia bijoti, kad botulino injekcijos visai sustabdys prakaitavimą, kadangi prakaitas išsiskiria per visame kūne esančias liaukas.
Svarbu, kad dieną, kai bus atliekama procedūra, būtumėte sveiki ir kad vietose, kur bus leidžiamos botulino injekcijos, nebūtų infekcijos. Botulino injekcijomis nerekomenduojama gydyti vaikų iki 18 metų.
Pranešime spaudai cituojama žurnalistė, radijo, televizijos bei renginių vedėja Skaiva Jasevičiūtė teigia pirmą kartą į medikus dėl prakaitavimo kreipusis prieš kelerius metus. Išmėginti botulino injekcijas ją privertė smalsumas.
„Mėgstu išbandyti naujoves. Tai – trumpa procedūra. Iš pradžių bijojau, kad labai skaudės, tačiau paaiškėjo, kad ne. Mes, moterys, dėl grožio iškenčiam skausmingesnių dalykų”, – teigia ji.
Moteris sako, kad maždaug aštuonis mėnesius pažastys visuomet buvo sausos, todėl galėjo dėvėti kokius norėjo drabužius ir net bėgioti, kiek norėjo, prakaitas injekcijos vietose tiesiog išnyko. Vėliau pažastys vėl ėmė prakaituoti, tik mažiau. Tuomet, atėjus dar vienam šiltajam metų sezonui, Skaiva pakartojo procedūrą.
