Galimybė išsigelbėti nuo vėžio – paprastutis tyrimas

Tyrimas

Prostatos vėžys klastingas – jam prasidėjus, ligonis nejaučia nieko bloga. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Urologijos klinikos Inkstų transplantologijos sektoriaus vadovas prof. Daimantas Milonas teigia, kad vienintelis būdas įtarti vėžį – reguliariai atliekamas prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekio kraujyje tyrimas.


Kokie simptomai gali įspėti apie prasidėjusį prostatos vėžį?
Specifinių simptomų, kurie leistų įtarti prostatos vėžį, nėra. Vyrui gali būti šlapinimosi sunkumų, tačiau nereiškia, kad jie atsirado dėl vėžio. Kol nepatikrinamas prostatos specifinio antigeno kiekis ir nematomi tyrimo rodikliai, ligos įtarti negalima.


Lietuvoje veikia Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Pagal šią programą rizikos grupės vyrams – nuo 50 iki 69 metų, o tiems, kurių šeimos nariai sirgo prostatos vėžiu, – nuo 50-ies bent kartą per dvejus metus turi būti atliktas PSA tyrimas. Jeigu šis tyrimas parodo, kad prostatos specifinio antigeno yra padaugėję, atliekami papildomi tyrimai – echoskopija, jei reikia, magnetinio rezonanso tyrimas. Išliekant prostatos vėžio įtarimui, atliekama prostatos biopsija. Tyrimą, jeigu jo rodikliai normalūs, užtenka atlikti kas dvejus metus. Jei rodiklis truputį padidėjęs ir rizika, kad vystysis vėžys, didelė, tyrimą vertėtų pakartoti po metų, tačiau tai turi nuspręsti gydytojas.

Kaip gydomas prostatos vėžys?
Visų pirma išsiaiškiname, kokia yra vėžio progresavimo rizika. Jei yra pirminės stadijos ir neagresyvus prostatos vėžys, o rizika, kad jis suaktyvės, labai maža, tuomet tokio vyro negydome, bet intensyviai stebime. Tai reiškia, kad jam periodiškai atliekami PSA tyrimai, o gydyti pradedama tik tuomet, kai rodikliai ima prastėti. Tokiam vyrui kartą per metus atliekamas ir magnetinio rezonanso tyrimas ir žiūrima, ar prostatoje nėra naujų pakitimų. Jei jų yra, stebima, kaip jie keičiasi bėgant laikui. Kartą per dvejus metus atliekama ir prostatos biopsija. Visi šie tyrimai mums leidžia nustatyti, ar iš pradžių rastas vėžys kinta, vystosi.


Prostatos vėžys didžiajai pacientų daugumai nėra agresyvus. Juo sergantys vyrai gali gyventi labai ilgai, 2/3 pacientų miršta ne nuo vėžio, o nuo kitų ligų. Jeigu vėžys agresyvus, jis gydomas agresyviai. Atliekama operacija arba spindulinis gydymas, tai du pagrindiniai radikalūs prostatos vėžio gydymo būdai.

Jeigu yra labai agresyvi vėžio forma, o vyras gydomas spinduliais, pridedamas gydymas vaistais – hormonų terapija. Ji gali būti skirta 2–3 metams. Jei vyrą operuojame, tuomet, atsižvelgdami į pooperacinius PSA rodiklius, sprendžiame, ar reikia papildomo gydymo.

Kokie simptomai rodo, kad sirgusiems vėžiu vyrams liga atsinaujino? Kokie tyrimai atliekami įtarimams patvirtinti?
Ar liga atsinaujino, irgi parodo PSA tyrimas.
Šiuo metu tai vienintelis galimas ir prieinamas tyrimas, kuris parodo ankstyvą ligos atsinaujinimą. Po operacijos PSA kiekis turi bûti neišmatuojamas, arba jo likę tik pėdsakai, nes antigeną gamina prostata, o mes operacijos metu ją pašaliname. Bet jeigu po kelerių metų PSA skaičius ima didėti, vadinasi, kažkur yra atsiradęs naujas vėžio židinys, kuris irgi išskiria antigenus. Tuomet reikia gydyti.


Jei vyras buvo gydytas spinduline terapija, situacija sudėtingesnė, nes liauka išlieka, spinduliai sunaikina vėžines ląsteles, bet gyvosios ir toliau gamina antigenus. Tada nustatyti, kada PSA kiekis yra normalus, o kada jau per didelis, yra sudėtingiau. Jei dėl vėžio prasideda skausmai, galimai liga yra progresavusi – atsiradę metastazių, dažniausiai kauluose, todėl gali skaudėti stuburą, dubenį.

Pastaruoju metu toks vėžys pradedamas gydyti hormonų terapija – tai bazinis gydymo būdas, bet prie jo gali būti pridėti kiti vaistai – chemoterapija, naujos kartos antiandrogenai ir kt.

Ar gydymo įstaigoje saugu pasitikrinti PSA nepasiskiepijusiems nuo COVID-19 infekcijos?
Prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga. Jei norite laiku ją nustatyti, reikia darytis tyrimus. Kitaip nebus. Nes pradėti gydyti, kai jau yra ligos simptomų, gerokai per vėlu. Turime nemažai gydymo metodų, kurie gali išgydyti ligą esant ankstyvai stadijai.

Neseniai konsultavau pacientą, operuotą dėl prostatos vėžio prieš 17 metų. Jis puikiai jaučiasi. Esant vėlyvai stadijai, yra tik medikamentinis (hormonų terapija, chemoterapija) gydymo būdas, jis laikinai apriboja vėžio plitimą ir palengvina ligos simptomus, tačiau toks žmogus pasveikti negali.


Jei mes bent kiek rūpime sau, savo šeimai, vaikams ir norime prisidėti prie jų gerovės, reikia tikrintis.
COVID-19 virusas yra laikinas, epidemijos ateina ir praeina, o mes turime prisitaikyti ir gyventi. Onkologinės ligos nelaukia, kol mes nustosime bijoti. Vėžiui nesvarbu, ar yra pandemija, ar nėra, jis daro savo darbą. Nereikia dabar bijoti tikrintis, sistema sutvarkyta taip, kad neužsikrėstumėte: pacientai būna atokiai vienas nuo kito, kontaktų tikrai mažiau nei prekybos centruose, visi medikai paskiepyti, visi nešioja kaukes, apsaugines pirštines, patalpos kruopščiai dezinfekuojamos. Gal žmonėms tik norisi kam nors kitam suversti atsakomybę ir nesitikrinti, sakant, kad bijo koronaviruso.

Straipsnis publikuotas SVEIKATA 2021 m. balandžio mėn.

Dalintis straipsniu