Vidutinio sunkumo ir sunkia psoriaze (žvyneline) sergantys ligoniai kenčia ne tik baisų niežulį, bet ir skausmus, nes nesulaukia efektyvaus gydymo. Biologinė terapija dabar kompensuojama maždaug 300 ligonių, nors žmonių, kuriems reikia tokio gydymo, gali būti keli tūkstančiai. Vieni nepatenka pas gydytojus dėl koronaviruso, kiti nesulaukia gydymo dėl vaistų skyrimo tvarkos.
Susirgo vaikystėje
Rasa žvyneline susirgo būdama vos septynerių. 56-erių moteris sako, kad buvo laikas, kai liga buvo pažeidusi 80 proc. jos kūno: „Bėrimų nebuvo tik ant veido, plaštakų ir pėdų, o visa kita – vienas didelis luobas.“
Iš pradžių bėrimai šlapiuodavo, vėliau jie tapo sausi. „Būdavo – einu, ir iš paskos pasilieka pleiskanų šleifas“, – prisimena Rasa.
Per penkis dešimtmečius ji išbandė visus įmanomus gydymo būdus, tačiau jie beveik nepadėdavo. Moteris buvo priversta savo kūną slėpti nuo žmonių, kad nepamatytų žaizdų. „Dabar esu laiminga, nes oda švari. Yra tik vienas kitas „budintis“ bėrimas galvos srityje“, – sako ji.
Prieš dešimt metų Rasai buvo skirta naujai atsiradusi biologinė terapija. Tačiau šie vaistai padėjo nedaug. Moteris išbandė net kelis biologinius vaistus, kol ketvirtasis suteikė akivaizdų rezultatą. Deja, liga jau buvo spėjusi pažeisti Rasos dubens sąnarius.
„Anksčiau labai skaudėjo, ištindavo plaštakos, pėdos, o dabar retai jaučiu skausmą. Tik kai keičiasi oras“, – sako moteris ir prisimena, kad kartą jai buvo pakilusi temperatūra iki keturiasdešimties laipsnių, „užsiliepsnojo“ oda – tuomet ji neįtarė, kad tai dėl žvynelinės pažeistų sąnarių. Dabar Rasa džiaugiasi, kad gali dirbti ir kad abu vaikai bei vaikaičiai neserga žvyneline.
Serga tūkstančiai
Manoma, kad žvyneline serga apie 30 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Iš jų kas dešimtas – vidutinio sunkumo arba sunkia liga, kuri pažeidžia ne tik odą, bet ir nagus, sąnarius, vidaus organus. Vidutinio sunkumo liga nustatoma ir tiems, kuriems pažeidžia matomas kūno vietas, dėl to jie vengia būti viešumoje, negali dirbti.
Žvynelinė atsiranda, kai imuninės ląstelės kaip svetimas ima pulti savo organizmo ląsteles. Dėl to kyla uždegimas.
Žmonės, kurie žvyneline suserga nesulaukę keturiasdešimties, dažniausiai iš tėvų yra paveldėję geną HLA-Cw6. Paprastai jie serga sunkiau, liga pažeidžia sąnarius. Ligoniai, kurie neturi minėto geno, suserga vyresni kaip keturiasdešimt metų, ir atsitiktinius bėrimus gali išprovokuoti medikamentai, kai kurios ligos.
Vis dėlto mokslininkai nėra iki galo išsiaiškinę, kodėl atsiranda liga. Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė Jolanta Česienė teigia, kad dabar mokslininkai randa vis daugiau žvynelinės sąsajų su kitomis ligomis, pavyzdžiui, nutukusiems, sergantiems širdies kraujagyslių ligomis, tiems, kuriems yra per didelis cholesterolio kiekis kraujyje, daug didesnė rizika susirgti žvyneline, ir, atvirkščiai – sergantiems žvyneline kyla rizika susirgti širdies ligomis.
Skiria sunkiems
Vidutinio sunkumo ir sunkia psoriaze sergantį žmogų šeimos gydytojas turi nusiųsti pas dermatologą, šis ir skiria gydymą. Sunkesne ligos forma sergančius rekomenduojama iš karto siųsti į universitetinę ligoninę.
Iš pradžių visi pacientai gydomi tradiciniais sisteminiais vaistais. Jei sergančių vidutinio sunkumo ir sunkia žvyneline būklė nepagerėja per 6 mėnesius, dermatologas sprendžia, gal vertėtų gydyti biologine terapija. Dabar ši terapija kompensuojama daugiau kaip 300 ligonių. Nuo įprasto gydymo biologinė terapija skiriasi tuo, kad veikia ne visas organizmo ląsteles, o tik tas, kuriose vyksta uždegimas, šie vaistai prisijungia prie pažeistos ląstelės ir tarsi „užrakina“ uždegimą.
Dabar yra net kelių kartų biologinių vaistų, kurie skiriami paeiliui: jei nepadeda gydymas vadinamąja pirmos eilės biologine terapija, skiriami antros eilės vaistai, kurie veikia dar tiksliau, ir t.t.
Labai svarbu, kad ligoniui, ypač jei psoriazė yra pažeidusi daugiau kaip 10 proc. kūno odos, kuo anksčiau būtų skirtas individualiai parinktas gydymas, kad liga nepažeistų sąnarių ar vidaus organų, tuomet žmogus išlieka darbingas.
Tvarka nepatogi
Neretai biologinė terapija yra vienintelis būdas padėti sunkiai sergančiam žmogui. Deja, ligoniai jos negali sulaukti.
„Pagal nustatytą tvarką, biologinę terapiją gali skirti tik trijų gydytojų konsiliumas, – sako J. Česienė. – Deja, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nėra trijų dermatovenerologų, todėl pacientus turime siųsti arba į Kauno klinikas, arba į Santaros klinikas Vilniuje.“
Tačiau žmonės iš Klaipėdos ar Šiaulių regionų negali vykti taip toli. Be to, pastaruoju metu jiems sunku patekti ir pas šeimos gydytojus, kurie turi nusiųsti pas dermatologus, kad šie skirtų biologinę terapiją, mat dėl koronaviruso medikų darbas apribotas.
„Būtų tikslinga keisti numatytą tvarką, kad konsiliume galėtų dalyvauti gydytojas reumatologas, kuris taip pat turi biologinės terapijos skyrimo patirties“, – įsitikinusi gydytoja.
Straipsnio autorė Rita Mitė „Vakarų ekspresas“