Varginamus prieširdžių virpėjimo kankina egzistenciniai klausimai – eiti į polikliniką pasitikrinti kraujo ir galbūt užsikrėsti koronavirusu ar likti namie ir patirti insultą?! Yra ir trečioji išeitis – patiems įsigyti vaistų, kuriuos vartojant nebereikės kas mėnesį tikrintis kraują, bet prarasti galimybę ateityje gauti kompensuojamųjų. Tokias mįsles ligoniams užminė sveikatos politikai.
„Daug mūsų pacientų tinkamai nekontroliuoja kraujo krešėjimo, nors jiems tai daryti būtina“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja doc. Jūratė Barysienė.
Griežta kraujo krešėjimo kontrolė būtina žmonėms, kurie serga prieširdžių virpėjimu. Tai yra dažniausiai pasitaikantis ilgalaikis širdies ritmo sutrikimas –rizika jį patirti yra kas trečiam vyresniam kaip 55 metų žmogui. Pasireiškiant prieširdžių virpėjimui, širdis plaka netolygiai, dėl to kairiajame prieširdyje gali susidaryti kraujo krešuliai. Dėl anatominių žmogaus savybių šie trombai dažniausiai nukeliauja į galvos smegenis ir ten užkemša kraujagysles. Tuomet per kelias minutes žūsta galvos smegenų ląstelės, o žmogus gali mirti arba likti neįgalus.
Per metus insultas ištinka maždaug 11 tūkstančių Lietuvos žmonių, didelę dalį – dėl širdyje susiformavusio trombo. Dėl šios priežasties pacientams, kurie serga prieširdžių virpėjimu, skiriami vaistai, kurie neleidžia susidaryti trombams.
Yra dvi geriamųjų vaistų, kurie reguliuoja kraujo krešėjimą ir mažina riziką patirti insultą, grupės. Senieji – vitamino K antagonistai, iš kurių dažniausiai skiriamas preparatas yra varfarinas, ir prieš keletą metų imti plačiai vartoti ne vitamino K antagonistų geriamieji antikoaguliantai.
Doc. J. Barysienė pabrėžia, kad varfarinas yra „kaprizingas“. Jį vartojant kraujas gali krešėti per stipriai arba nebekrešėti, tuomet žmogus arba patirs insultą, arba nukraujuos. Tokį vaisto poveikį gali sukelti daugybė priežasčių, pavyzdžiui, maisto produktai.
„Kadangi pas mus yra keturi metų laikai, jų metu valgome skirtingą maistą – vasarą šviežias daržoves, žiemą – daugiau česnakų, svogūnų, bet mažiau „žaliųjų“ daržovių, tai turi įtakos kraujo krešėjimui, – aiškina gydytoja. Todėl būtina atidžiai ir reguliariai kontroliuoti kraujo krešėjimo rodiklius – tikrinti kraują kartą per mėnesį. Beje, iš pradžių, kol gydytojai nustato tinkamą varfarino dozę, kraujo tyrimai atliekami dažniau, kas savaitę.
Vis dėlto dažni tyrimai negarantuoja, kad vaistas pakankamai saugos nuo insulto. Pasak gydytojos, dėl varfarino įnoringumo net klinikinių tyrimų metu tinkamai kontroliuoti kraujo krešėjimą pacientams pavyko tik apie 60 proc. laiko. Šių minusų neturi ne vitamino K antagonistų geriamieji antikoaguliantai. Juos skyręs gydytojas gali būti ramus, kad paciento kraujas visuomet krešės tinkamai, žinoma, jei pacientas neužmirš laiku išgerti vaistų.
Net 3 proc. suaugusių žmonių serga prieširdžių virpėjimu, taigi Lietuvoje – apie 100 tūkstančių. Ir visi šie žmonės, jei vartoja varfariną, turi bent kartą per mėnesį apsilankyti gydymo įstaigoje pasitikrinti kraujo krešėjimą.
Prasidėjus COVID-19 pandemijai, imtos riboti sveikatos paslaugos, dėl to tapo sunku patekti pas medikus – prisiskambinti į registratūras, tenka ilgai laukti vizito. Be to, doc. J. Barysienė sako, kad šiems žmonėms iškilo klausimas: ar saugu lankytis gydymo įstaigoje, ypač didelėje, kur susiburia daug žmonių, ar nėra rizikos ten užsikrėsti?
Tačiau taip elgtis negalima. Gydymo įstaigos riboja pacientų srautus, tikrina temperatūrą, reikalauja dėvėti kaukes ir pirštines, dezinfekuoja paviršius, – jose tikrai saugiau nei prekybos centruose, į kuriuos einame įsigyti bent jau maisto produktų. Negalima praleisti nė vieno tyrimo, nes krešulys gali susidaryti bet kada, ir pasekmės bus liūdnos. Tad pacientai ir jų artimieji turėtų pasirūpinti, kad gydytojo paskirti kraujo krešumo tyrimai būtų atliekami reguliariai.
Deja, žmonės į tai nekreipia dėmesio. Santaros klinikų Neurologijos centro prof. Dalius Jatužis pranešė stulbinamą naujieną: per pandemiją užregistruota 30 proc. mažiau insultų. Atrodytų, tai gera žinia, iš tiesų yra priešingai – vengdami kreiptis į specialistus, žmonės ligą stengiasi iškęsti namie.
„Dėl netinkamo geriamųjų antikoaguliantų vartojimo gali įvykti ne tik neįgalumą sukeliantis insultas, bet ir mikroinsultai, kurie ilgainiui jie sukelia demenciją – ligonis ne tik praranda atmintį, bet ir nebegali pasirūpinti savimi“, – aiškina gydytoja.
Ką daryti? „Alternatyva – vartoti ne vitamino K antagonistų geriamuosius antikoaguliantus. Tuomet nereikės galvoti, ką valgai, nes nėra sąveikos su maistu ir daug mažiau sąveikos kitais vaistais, nereikės sekti kraujo krešėjimo rodiklių, keisti vaisto dozės ir lankytis pas gydytoją kas mėnesį dėl būtinų kraujo krešėjimo tyrimų“, – sako gydytoja.
Deja, tam, kad pacientas gautų kompensuojamuosius ne vitamino K antagonistų geriamuosius antikoaguliantus, jis turi įveikti daug barjerų. Visų pirma, turi vartoti varfariną ir ne mažiau kaip pusę metų kiekvieną mėnesį atlikti kraujo krešėjimo tyrimus. Bent 40 proc. jų turi rodyti, kad kraujas kreša ne taip, kaip turėtų.
„Pavasario karantino metu pacientai negalėjo atlikti kraujo tyrimų, todėl ligonių kasos padarė išimtį – krešėjimo patikrinimą pacientas galėjo praleisti,– sako docentė. – Daug pacientų, kurie išgali, nenorėdami rizikuoti, patys perka ne vitamino K antagonistų geriamuosius antikoaguliantus. Deja, taip jie praranda galimybę ateityje gauti kompensuojamuosius vaistus.“
Straipsnis iš žurnalo „Sveikata“ 2020 m.
