Prasidedantis ir net atsinaujinęs prostatos vėžys yra klastingas – nesukelia beveik jokių simptomų, todėl vienintelis būdas ją aptikti – reguliariai atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) testus. Greitas ir paprastas iš venos paimto kraujo tyrimas 50–69 metų vyrams yra nemokamas.
Nesukelia simptomų
Šiaurės Lietuvoje gyvenančiam Vincui 97-eri. Likimas lėmė, kad per visą gyvenimą jam nereikėjo turėti reikalų su gydytojais, išskyrus kartą, kai susilaužė ranką. Vis dėlto prieš 18 metų urologai, atlikę PSA testą, jam nustatė prostatos vėžį, tuomet PSA rodiklis buvo net 63, kai norma yra iki 4.
Vyras buvo operuotas, vėliau – gydomas vaistais. Dabar ponas Vincas teigia, kad jaučiasi puikiai ir tik kartą per tris mėnesius apsilanko pas urologą, kad būtų suleista vaistų.
„Gal esu gimęs po laiminga žvaigžde, kad su gydytojais taip gerai pasisekė“, – sako pašnekovas.
Daugeliui vyrų, kaip ir ponui Vincui, pradinių stadijų prostatos vėžys gali vystytis metų metus ir nesukelti simptomų. Todėl, pasak Nacionalinio vėžio centro onkologo-urologo Sauliaus Žilio, būtina atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) testą. Tam iš venos paimamas kraujas. Tyrimas greitas, patogus ir gana tikslus.
„Tyrimas kompensuojamas rizikos grupės vyrams nuo 50 iki 69 metų ir vyrams, kurių šeimos nariai sirgo prostatos vėžiu, nuo 45-erių. Bent kartą per dvejus metus jie turi atlikti PSA tyrimą. Tačiau vis dažniau prostatos vėžį nustatome jaunesniems vyrams, todėl būtų pravartu pasitikrinti visiems, sulaukusiems 45-erių, ir ne kas dvejus metus, bet kasmet, net nejaučiantiems jokių nemalonių simptomų“, – sako S. Žilys.
Jei šis tyrimas parodo, kad liga prasidėjusi, atliekami kiti tyrimai, kurie patikslina diagnozę, t. y. prostatos biopsija arba magnetinio rezonanso tyrimas.
„Pradinių stadijų vėžys, kai galime žmogų išgydyti, dažniausiai būna be simptomų. Kai atsiranda simptomų, liga būna progresavusi ir išgydyti ligonio negalime, bet galime ligą valdyti“, – pabrėžia specialistas.
Deja, nėra ir specifinių simptomų, kurie padėtų įtarti, kad gydytam vyrui liga pabudo. Dažniausi – šlapinimosi sutrikimai. Tik esant užleistam prostatos vėžiui prasideda kaulų skausmai.
Daugelis pasveiksta
Dažniausias prostatos vėžio gydymo būdas – prostatos šalinimas. Jei operacija pavyksta, dažniausiai taip ir būna, žmogus pasveiksta. Kartais būna, kad po pacientui dar yra taikomas spindulinis gydymas. Kitas gydymo būdas, kuris dažniau skiriamas vyresniems žmonėms, – spindulinis arba spindulinis kartu su hormoniniu gydymu.
„Mes tikimės, kad po jų pacientas pasveiks“, – teigia S. Žilys.
Kartais po daugelio metų liga atsigauna, todėl labai svarbu, kad ligonis būtų stebimas visą laiką. Tam irgi atliekamas PSA tyrimas – po operacijos iš pradžių kas tris mėnesius, po poros metų – kas pusę metų, o vëliau – kas metus. Po spindulinio gydymo – rečiau. Tačiau negali būti situacijos, kad
šis tyrimas visai nebūtų atliekamas.
„Tai griežta taisyklė, – tvirtina specialistas, – ir tai gali daryti šeimos gydytojai. Mes tik nurodome, kokiems rodikliams esant jie pacientà turi atsiųsti urologo konsultacijai.“
Skiepas atvykstant tikrintis nebūtinas
S. Žilys teigia, kad tyrimui Į gydymo įstaigą galima atvykti ir nepasiskiepijus nuo COVID-19 infekcijos, tačiau onkologiniai ligoniai Vyriausybės nutarimu yra tarp žmonių, kurie pirmiausia turi būti paskiepyti, jeigu nepraėję metai po vėžio gydymo. Gydytojas pabrėžia: pasiskiepijęs ar nepasiskiepijęs žmogus vis tiek turi atlikti PSA testą, nes nuo to priklauso jo sveikata ir netgi gyvybė.
Nacionaliniame vėžio institute kasdien vyrus konsultuoja net rys urologai.
„Rizika gydymo įstaigoje užsikrėsti koronavirusu nepalyginti mažesnė nei prekybos centre, nes visi medikai jau paskiepyti, mes griežtai laikomės epideminės saugos taisyklių“, – tvirtina S. Žilys.
Receptai išrašomi ilgam
Vyrams, kuriems reikia gydymo vaistais, nebūtina kas mėnesį lankytis pas gydytoją, kad gautų vaistų receptą. Su gydytoju galima bendrauti telefonu arba internetu. Žinodamas pacientą, jo ligos eigą ir patikrinęs PSA tyrimo rodiklius, gydytojas gali arba tęsti pradėtą gydymą arba skirti naują.
„Kai baigsis epidemija, su pacientais vėl galėsime bendrauti tiesiogiai“, – sako onkologas.
Injekcijų ligoniai turi atvykti pas urologus kas mėnesį arba tris mėnesius. Taip pat yra injekcijos, kurios veikia pusę metų, tuomet ligoniams reikia atvykti du kartus per metus. Todėl pirmiausia yra nustatoma, kokio agresyvumo vėžiu žmogus serga ir kokia rizika, kad jis progresuos. Kai rizika menka, ligonis net negydomas, tik stebimas.
„Agresyvia liga sergančius pacientus norime matyti dažniau, nes tuomet galime geriau valdyti jų ligą. Geriau, jei jie atvyksta į gydymo įstaigą, – teigia gydytojas S. Žilys ir priduria, kad urologas yra vyro draugas, o ne priešas.
„Mes galime padėti. Jei nepasitikrinsite, nežinosite, kad sergate, ir užleisite ligą“, – pastebi specialistas.
Dabar daugelyje įstaigų beveik nėra eilių ir pagalbos sulaukti galima labai greitai.
Savo sutuoktinių ar tėvų sveikata galėtų pasirūpinti šeimos nariai. Jie turėtų atkreipti dėmesį į artimojo nuotaikos, elgesio pasikeitimą ir pasirūpinti, kad jis pasitikrintų sveikatą, ypač – kad atliktų PSA tyrimą.
Straipsnis publikuotas laikraštyje „Alytaus naujienos” 2021 m. gegužės 22 d.
